11.3.5 DUONOS LAUŽYMAS

Šalia maldos ir Biblijos skaitymo dar nepaprastai svarbu yra paklusti Kristaus įsakymui prisiminti jo auką laikas nuo laiko laužant duoną ir geriant vyną. "Tai darykite mano atminimui",- paliepė Jėzus (Lk 22:19). Jis norėjo, kad jo pasekėjai periodiškai tai darytų iki jo antrojo atėjimo, kada Jėzus pats vėl dalinsis su mumis duona ir vynu (1 Kor 11:26; Lk 22:16-18).

Duona simbolizuoja Kristaus kūną, kuris buvo paaukotas ant kryžiaus, o vynas - jo kraują (1 Kor 11:23-27). Atrodo, kad pirmieji krikščionys dažnai atlikinėdavo šias apeigas (Apd 2:42,46), galbūt kartą per savaitę (Apd 20:7). Jei nuoširdžiai mylime Kristų, mes paklusime jo įsakymams (Jn 15:11-14). Iš tikrųjų turėdami asmeninį ryšį su juo, mes trokšime prisiminti jo auką kaip jis to prašė. Šitaip atmindami Jėzaus pasiektą didįjį išgelbėjimą mes įgausime stiprybės. Kurį laiką tyliai pamąsčius apie jo kančias ant kryžiaus, mums patiems tenkantys išbandymai nublanks ir atrodys visai menki palyginus juos su tais, kurie teko mūsų Viešpačiui.

Duonos laužymas iš esmės yra atminimo apeigos, jo pasekoje neįvyksta nieko magiško. Jis atitinka Paschos (Velykų) šventę, kuri švenčiama pagal Mozės įstatymą (Lk 22:15; 1 Kor 5:7,8). Jinai turėjo primintį didįjį išvadavimą iš Egipto, kuri Dievas įvykdė per Mozę prie Raudonosios jūros. Duonos laužymo apeigų metu mes prisimename savo išgelbėjimą iš nuodėmių, kuris tapo įmanomas dėl Kristaus mirties ant kryžiaus, ir prie kurio mes prisijungiame per krikštą. Taigi šio įsakymo laikymasis turėtų būti mūsų spontanišku noru.

Fizinis duonos ir vyno ragavimo veiksmas kiekvieną kartą iš tikrųjų sudabartina Kristaus meilę mums bei visus dalykus, susijusius su mūsų išgelbėjimu. Todėl duono laužymas maždaug kartą per savaitę yra geros dvasinės sveikatos ženklas. Jei žmogus negali to daryti su tikėjimo broliais, tai jis turėtų tą daryti vienas pats. Jokia priežastis neturėtų mums būti kliūtimi šio įsakymo laikimuisi. Mes turėtume kiek įmanydami stengtis, kad būtume nuolat apsirūpinę duona ir vynu, kurie reikalingi apeigoms, nors kraštutiniu atveju netgi šių dalykų trūkumas neturėtų mums sukliudyti kaip galima geriau prisiminti Kristų nurodytu būdu. Jėzus naudojo gėrimą iš "vynuogių vaisiaus" (Lk 22:18), taigi ir mes turėtume naudoti raudoną vynuogių vyną.

Kristaus kančių ir aukos simbolių ragavimas - tai didžiausia garbė, kokios gali susilaukti vyras ar moteris. Ragaujant juos neskiriant tinkamo dėmesio jų simbolizuojamiems dalykams atsiduriama netoli šventvagystės, kadangi "kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį... Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju" (1 Kor 11:26,27). Taigi duonos laužymo apeigos turėtų būti atliekamos tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur galima išvengti dėmesio išblaškymo ir minčių tėkmės pertraukimo. Gali tekti tą daryti anksti ryte arba vėlai vakare, miegamajame ar kitoje tinkamoje vietoje. Mums dar patariama: "Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės" (1 Kor 11:28). Todėl prieš ragaudami šiuos simbolius mes turėtume sutelkti savo mintis į Kristaus auką. Tam galima peržvelgti jo nukryžiavimo aprašymus, pateiktus Evangelijose. Prideramai tą darydami mes kartu neišvengiamai ištirsime ir savo sąžinę prieš Kristų.

Tinkama duonos laužymo apeigų tvarką būtų tokia:

1. Malda - prašome Dievo palaiminti susirinkimą ir atverti mūsų akis Jo Žodžiui bei prisiminti kitų tikinčiųjų reikmes; šloviname Dievą už jo meilę, ypač už tą, kuri parodyta Kristuje, ir meldžiamės dėl įvairių kitų dalykų.

2. Skaitome Biblijos skyrius, numatytus tai dienai "Biblijos skaitymo vadove".

3. Apmąstome, ką galėtume iš jų išmokti, arba skaitome "pamokslą", paremtą išnagrinėtais Biblijos skyriais, kuris kreipia mus link šių apeigų tikslo - Kristaus atminimo.

4. Perskaitome 1 Kor 11:23-29

5. Keletą minučių skiriame savianalizei.

6. Malda už duona.

7. Laužiame duoną ir suvalgome nedidelį kąsnelį.

8. Malda už vyną.

9. Išgeriame gurkšnelį vyno.

10. Baigiamoji malda.

Visos apeigos trunka tik šiek tiek daugiau negu valandą.