30 Papildymas: Pakartotinis krikštas

Kai kurie žmonės labai nenori krikštytis, nes jie jau yra priėmę tai, kas jų manymu buvo "krikštas". Paprastai turimas omenyje pašlakstymas, atliekamas kūdikiams, arba pilnas panardinimas, priimtas kitoje bažnyčioje. Betgi prieš krikštą būtina atsiversti ir tinkamai patikėti tikrąja Evangelija (Apd 2:38; Mk 16:15,16). Krikštas tampa krikštu tik tada, kai prieš pasineriant į vandenį prideramai atliekami minėti dalykai. Mažas vaikas negali atsiversti ar suprasti Evangelijos, ir bet kuriuo atveju pašlakštymas - tai ne krikštas. Šokdamas į baseiną plaukikas gali panirti po vandeniu, bet tai nėra krikštas, nes šis pasinėrimas nėra susijęs su to asmens sąmoningu atsaku į tikrąją Evangeliją. Tas pats tinka ir tiems, kurie yra panardinami, bet tiki klaidingu mokymu; jie panardinami, tačiau nepakrikštijami.

Yra tik "vienas tikėjimas", t.y. vienas tikėjimo tiesų rinkinys, sudarantis tikrąją Evangeliją, ir todėl tik "vienas krikštas" - krikštas, kuris atliekamas priėmus "vieną tikėjimą". "Vienas kūnas (t.y. viena tikra bažnyčia)... kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas" (Ef 4:4-6). Nėra dvieją vilčių, kaip tiki tie, kurių manymu nesvarbu, kur mes tikimės gauti apdovanojimą - Danguje ar žemėje. Yra tik "vienas Dievas" - taigi Jėzus nėra Dievas. Iš to seka, kad jei mes prieš krikštą nebuvome supratę pagrindinių tikėjimo tiesų, tokių kaip Dievo Karalystė, Dievo bei Jėzaus prigimtis ir t.t., tada tas mūsų pirmasis "krikštas" neturėjo galios.

Jonas Krikštytojas krikštijo žmones panardindamas prieš tai paliepęs jiems atsiversti ir pamokęs tam tikrų dalykų apie Jėzų (Mk 1:4; Lk 1:77). Bet šito nepakako. Apd 19:1-5 rašoma, kad kai kurie Jono pakrikštyti žmonės turėjo krikštytis dar kartą, kadangi nebuvo pilnai suvokę tam tikrų tikėjimo tiesų. Kaip ir tie, kuriuos pakrikštijo Jonas, mes galime jausti, kad pirmą kartą pasinerdami buvome nuoširdžiai atsivertę ir pradėję naują gyvenimą. Tas gali būti tiesa, bet tai nereiškia, kad dabar jau nereikalingas "vienas (tikras) krikštas", kurį galima priimti tik suvokus visas sudedamasias dalis, iš kurių sudarytas "vienas tikėjimas".