Papildymas 28: Nukryžiuotojo atvaizdas

Krikščioniškame pasaulyje yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Jėzus Kristus buvo nužudytas ant kryžiaus. Bet graikiškas žodis "stauros", kuris lietuviškoje Biblijoje paprastai verčiamas žodžiu "kryžius", iš tiesų reiškia "kartis" ar "stulpas". Iš tikrųjų kryžiaus simbolis ko gero yra pagoniškos kilmės. Labiau pritiktų, kad Kristus mirtų su rankomis, iškeltomis virš galvos, o ne ištiestomis į šalis ant kryžiaus, kadangi pakeltos rankos simbolizuoja Dievo pažadų patvirtinimą (Ez 20:5,6,15; 36:7; 47:14), taip pat įtemptą maldą (Rd 2:19; 1 Tim 2:8; 2 Krn 6:12,13; Ps 28:2), kurios Kristus nenutraukė ant kryžiaus (Žyd 5:7). Izraeliui tebebūnant dykumoje varinis žaltis buvo iškeltas ant karties, o Jėzus pasakė, kad mirdamas jis taip pat bus viešai iškeltas; šitaip jis susiejo "kryžių" su kartimi ar stulpu (Jn 3:14).

Romos katalikų bažnyčia yra suteikusi kryžiui didžiulę mistinę reikšmę. Tai visiškai neturi jokio biblinio pagrindo; to pasekoje nukryžiuotojo atvaizdas tapo talismanu, Dievo buvimo su mumis materialiu ženklu. Daugelis žmonių mano, kad jei jie nešios kryželį ar laikas nuo laiko žegnosis, Dievas bus su jais. Tai niekuo nepagristas požiūris; tikroji kryžiaus galia pasireiškia per mūsų ryšį su Kristaus mirtimi, kuris užmezgamas tikėjimu ir krikštu, o ne kryžiaus formos mėgdžiojimu. Žinoma, lengviau padaryti pastarąjį dalyką, o ne prieš tai minėtus.