8.2 SKIRTUMAI TARP DIEVO IR JĖZAUS

Turi būti išlaikyta tiksli pusiausvyra tarp tų eilučių Biblijoje, kurios parodo kokiu laipsniu Dievas buvo Kristuje, ir tų, kurios išryškina jo žmogiškumą. Pastarosios eilutės neleidžia bibliškai pagrįsti idėjos, jog Jėzus - tai pats Dievas, "pačio Dievo pats Dievas", kaip klaidingai teigia Trejybės doktrina. (Frazė "pačio Dievo pats Dievas" buvo naudojama Nikėjos susirinkime 325 m. po Kr., kur pirmą kartą buvo paskelbta mintis apie Dievo trejybiškumą; ji buvo nežinoma ankstyviesiems krikščionims). Žodžio "trejybė" nėra Biblijoje. 9 skyriuje bus toliau gilinamasi į visišką Kristaus pergalę kovoje su nuodėme ir Dievo vaidmenį tame. Prieš pradėdami nagrinėti šiuos klausimus prisiminkime, jog išgelbėjimas priklauso nuo to, ar teisingai mes suprantame tikrąjį Jėzų Kristų (Jn 3:36; 6:53; 17:3). Teisingai supratę jo pergalę prieš nuodėmę ir mirtį, mes galime pasikrikštyti į Kristų, šitaip tapdami šio išgelbėjimo dalininkais.

Vienas iš aiškiausių Dievo ir Jėzaus santykių apibendrinimų yra randamas 1 Tim 2:5 : "Vienas yra Dievas, ir vienas Dievo žmonių Tarpininkas - žmogus Kristus Jėzus". Apmąstant išskirtus žodžius galima padaryti sekančias išvadas:

- Kadangi yra tik vienas Dievas, tai Jėzus negali būti Dievu; juk jeigu Tėvas yra Dievas ir Jėzus taip pat Dievas, tada yra du Dievai. Bet "mes turime tik vieną Dievą, Tėvą" (1 Kor 8:6). Taigi Dievas Tėvas yra vienintelis Dievas. Todėl negali egzistuoti savarankiška būtybė, vadinama "Dievas Sūnus", kaip klaidingai teigia trejybės doktrina. Senasis Testamentas taip pat vaizduoja Jahvę, vieną Dievą, kaip tėvą (pvz. Iz 63:16; 64:8).

- Šalia šio vieno Dievo dar yra tarpininkas, žmogus Kristus Jėzus - "ir vienas... Tarpininkas". Tas žodis "ir" parodo skirtumą tarp Kristaus ir Dievo.

- Kristus yra "Tarpininkas", tai reiškia, kad jis yra lyg ir arbitras, užtarėjas. Užtarėjas / tarpininkas tarp nuodėmingo žmogaus ir nenuodėmingo Dievo pats negali būti nenuodėmingu Dievu; tai turėtų būti nenusidedantis žmogus su nuodėminga žmogiška prigimtimi. "Žmogus Kristus Jėzus" nepalieka mums abejonių dėl šio išaiškinimo teisingumo. Netgi rašydamas po Jėzaus užžengimo Paulius nekalba apie "Dievą Kristų Jėzų".

Ne kartą mums primenama, jog "Dievas ne kaip žmogus" (Sk 23:19; Oz 11:9); bet Kristus buvo "žmogaus sūnus", kaip jis dažnai vadinamas Naujajame Testamente - "Žmogus Kristus Jėzus". Jis buvo "Aukščiausiojo Sūnus" (Lk 1:32). Dievas yra Aukščiausiasis, ir tik Jis turi galutinę didybę, o Jėzus, būdamas "Aukščiausiojis turi galutimę diyo Sūnus", negali būti pačiu Dievo asmeniu. Jau iš žodžių Tėvas ir Sūnus, kurie vartojami kalbant apie Dievą ir Jėzų, yra aišku, jog jie nėra vienas ir tas pats. Sūnus gali turėti tam tikrą panašumą į savo tėvą, bet jie nėra vienas ir tas pats asmuo, ir negali būti vienodo amžiaus.

Greta šito yra visa eilė skirtumų tarp Dievo ir Jėzaus, kurie aiškiai parodo, jog Jėzus nebuvo pats Dievas:

DIEVAS	JĖZUS
"Dievas negali būti gundomas" (Jok 1:13).	Kristus buvo "kaip ir mes visaip mėgintas (gundytas)" (Žyd 4:15).
Dievas negali mirti - Jis nemirtingas pagal savo prigimtį (Ps 90:2; 1 Tim 6:16).	Kristus buvo miręs trys dienas (Mt 12:40; 16:21).
Žmonės negali matyti Dievo (1 Tim 6:16; Iš 33:20).	Žmonės matė Jėzų ir lietė jį (1 Jn 1:1 tai pabrėžia).

Kai esame gundomi, mes turime pasirinkti tarp nuodėmės ir paklusnumo Dievui. Dažnai mes pasirenkame nepaklusti Dievui; Kristus taip pat turėjo tokį pasirinkimą, bet visada išlikdavo paklusnus. Taigi jis turėjo galimybę nusidėti, nors iš tikrųjų nekada to nepadarė. Neįmanoma nė pagalvoti, jog Dievas galėtų kaip nors nusidėti. Kaip matėme, 2 Sam 7:12-16 Dovydui pažadėtas palikuonis neabejotimai yra Kristus. 14 eilutėje kalbama apie Kristaus galimybę nusidėti: "Jei jis padarys ką neteisingai, aš jį sudrausiu".