8.1 Jėzaus prigimtis: Įvadas

Viena iš didžiausių krikščioniškosios mąstysenos tragedijų turbūt yra ta, kad Viešpats Jėzus Kristus nėra gavęs pagarbos ir išaukštinimo, kurie priklauso jam už jo pergalę prieš nuodėmę, kurią jis pasiekė išsiugdytdamas tobulą charakterį. Plačiai paplitusi "trejybės" doktrina laiko Jėzų pačiu Dievu. Dievas negali būti gundomas (Jok 1:13) ir negali nusidėti, taigi ir Kristui iš tikrųjų nereikėjo kovoti su nuodėme. Todėl jo gyvenimas žemėje buvo apsimetimas, patiriant žmogiškus išgyvenimus, bet iš tikrųjų nepajuntant žmonių giminės dvasinės ir fizinės dilemos, kadangi jis pats asmeniškai nebuvo jos paveiktas.

Kitam kraštutinumui pasiduoda tokios grupės, kaip mormonai arba Jehovos liudytojai, kurios deramai neįvertina to stebuklo, jog Kristus buvo viengimis Dievo sūnus. Kaip toks jis negalėjo būti angelu arba gimtuoju Juozapo sūnumi. Kai kas teigia, jog Kristaus gyvenimo žemėje metu jo prigimtis buvo tokia pat kaip Adomo prieš šiam nusidedant. Šis požiūris ne tik kad negali būti paremtas Biblija, bet jis dar neįvertina ir to dalyko, jog Adomą Dievas sutvėrė iš dulkių, kai tuo tarpu Jėzus buvo sutvertas Dievui pradėjus jį Marijos įsčiose. Taigi nors Jėzus ir neturėjo žmogiškojo tėvo, bet visais kitais atžvilgiais jis buvo pradėtas ir gimė taip kaip ir mes. Daug žmonių negali priimti to, kad žmogus su mūsų nuodėminga prigimtimi galėtų turėti tobulą charakterį. Būtent šis faktas yra rimta kliūtis tikram tikėjmui Kristumi.

Nelengva patikėti, kad Jėzus turėjo mūsų prigimti bet buvo nenuodėmingo charakterio ir visada įveikdavo pagundas. Norint tvirtai suprasti ir įtikėti tikrąjį Kristų, reikia daug nagrinėti jo tobulo gyvenimo aprašymus Evangalijose ir gretinti juos su daugeliu kitų vietų Biblijoje, kurios atmeta jo buvimą Dievu. Daug lengviau yra pripažinti, jog jis buvo pats Dievas, ir todėl savaime tobulas. Bet toks požiūris - tai tiesiog nepagarba didingai pergalei, kurią Jėzus pasiekė prieš nuodėmę ir žmogiškąją prigimtį.

Jis turėjo žmogiškąją prigimtį; Jis turėjo visus mūsų nuodėmingus polinkius (Žyd 4:15), bet jis nugalėjo juos atsiduodamas Dievo keliams ir ieškodamas Jo pagalbos nuodėmei įveikti. Šią pagalbą Dievas mielai suteikdavo, netgi tokią, kad "Dievas (būdamas) Kristuje, sutaikino su savimi pasaulį" per Savo paties Sūnų (2 Kor 5:19).