Papildymas 23: "Aš nužengiau iš dangaus"

"Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę... Aš nužengiau iš dangaus" (Jn 6:33,38).

Šie ir kiti panašūs žodžiai neteisingai naudojami norint pagrįsti klaidingą idėją, esą Jėzus fiziškai egzistavo Danguje iki savo gimimo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į sekančius dalykus:

1. Trejybės šalininkai priima šiuos žodžius tiesiogine prasme, kad patvirtintų savo doktriną. Tačiau jei mes suprasime juo tiesiogine prasme, tai reikš, jog Jėzus kažkokiu būdu atskriejo iš dangaus, o tada beprasmiais tampa žodžiai, kurie sako, kad Jėzus buvo pradėtas Marijos įsčiose kaip kūdikis. Jn 6:60 mokymas apie dangiškąją maną apibūdinamas taip: "Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!", t.y. mes turime suprasti, kad žodžiai čia vartojami perkeltine prasme.

2. Jn 6 skyriuje Jėzus aiškina, kad mana simbolizavo jį patį. Maną iš dangaus atsiuntė Dievas. Šių žodžių prasmė yra ta, kad būtent Dievas buvo atsakingas už jos atsiradimą žemėje; fiziškai gi ji nenusileido nuo Dievo sosto Danguje. Taigi panašiai reikia suprasti ir žodžius apie Kristaus nužengimą iš Dangaus; jis buvo sukurtas žemėje, Šventajai Dvasiai paveikus Marijos įsčias (Lk 1:35).

3. Jėzus sako, kad "duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas" (Jn 6:51). Trejybės šalininkai teigia, kad iš Dangaus nužengė "dieviška" Jėzaus dalis. Bet Jėzus tvirtina, kad nužengusi iš dangaus duona - tai būtent jo kūnas. Lygiai taip pat Jėzus susitapatina su duona iš dangaus, kalbėdamas apie save kaip apie "Žmogaus sūnų" (Jn 6:62). Jis nepasivadina Dievu Sūnumi.

4. Toje pačioje Jn 6 dalies ištraukoje gausu teiginių, kurie įrodo, kad Jėzus nebuvo lygus su Dievu. Frazė "Mane siuntė gyvasis Tėvas" (Jn 6:57) rodo kad Jėzus ir Dievas nėra vienodai lygūs; o žodžiai "Aš gyvenu per Tėvą" (Jn 6:57) vargu, ar patvirtina, kad jie yra vienodai amžini, kaip teigia trejybės šalininkai.

5. Būtina paklausti: "Kada ir kaip Jėzus "nužengė" iš Dangaus?". Trejybės šalininkai naudoja Jn 6 skyriaus eilutes, kad "įrodytų", jog Jėzus nužengė iš Dangaus gimdamas. Bet Jėzus save vadina tuo, kuris "nužengia iš dangaus" (33 eil.), tarsi tai būtų nuolat vykstantis procesas. Kalbėdamas apie Dievo dovaną Jėzų, Kristus pasakė: "Mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos" (32 eil.). Tardamas šiuos žodžius Jėzus jau buvo "nužengęs" ta prasme, kad jį buvo siuntęs Dievas. Dėl šito jis taip pat galėjo kalbėti būtuoju laiku: "Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus" (51 eil.). Be to Jėzus dar sako, kad "nužengs" kaip duona iš dangaus mirdamas ant kryžiaus: "Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas, kurį aš atiduosiu už pasaulio gyvybę" (51 eil.). Taigi čia matome Jėzų sakant, kad jis jau yra nužengęs iš Dangaus, kad "nuženginėja" šiuo metu, ir vis dar turės "nužengti" mirdamas ant kryžiaus. Jau vien šis faktas turėtų įrodyti, kad "nužengimas" reiškia Dievo apsireiškimą, o ne tiktai Kristaus gimimą. Tą patikimai patvirtina visi Senajame Testamente minimi Dievo "nužengimai", kuriuos reikia surasti būtent mūsų aptarta reikšme. Štai Dievas pamatė priespaudą, kurią Jo tauta kentė Egipte, ir "nužengė", kad išgelbėtų ją per Mozę. Jis matė mūsų vergavimą nuodėmei ir "nužengė" arba apsireiškė atsiusdamas Jėzų, kad jis išvestų mus iš vergijos kaip Mozė išvedė Izraelį iš Egipto.