7.4 "Pradžioje buvo žodis" (Jn 1:1-3)

"Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo Žodis. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado" (Jn 1:1-3). Šios eilutės, teisingai jas supratus, patvirtina ir išplečia išvadas, padarytas paskutiniame poskyryje. Tačiau daugelis žmonių supranta šias eilutes neteisingai ir remdamiesi jomis teigia, kad Jėzus egzistavo danguje iki savo gimimo. Teisingas šių eilučių supratimas priklauso nuo to, ką reiškia tas "Žodis" pateiktame kontekste. Asmuo negali būti taip vadinamas tiesiogiai, nes joks asmuo negali tuo pat metu būti ir "pas Dievą", ir Dievu. Graikiškas žodis "logos", kuris čia išverstas kaip "žodis", pats savame nereiškia "Jėzus". Jis paprastai verčiamas kaip "žodis", bet taip pat yra verčiamas ir kitaip, pvz.:

Apyskaita
Sąskaita
Atvejis
Kalbėjimas (kalbėti)
Mokslas
Reikalas
Priežodis

"Pradžioje"

Pirmiausia "logos" reiškia viduje atirandančią mintį, kuri išreiškiama žodžiai ir kitomis bendravimo priemonėmis. Pradžioje Dievas turėjo šitą "logos", kuris buvo sukoncentruotas į Kristų. Mes jau esame išsiaiškinę, kad per Dievo Dvasią Jo viduje esančios mintys pasireiškia veiksmais, todėl tarp Jo Dvasios ir Jo žodžio yra glaudus ryšis (žr. 2.2 poskyrį). Dievo Dvasia vykdė Jo planą žmonių atžvilgiu ir įkvėpė Jo rašytinį Žodį nuo pat pradžių. Panašiai ji perteikė ir mintį apie Kristų išreikšdama tai darbais ir žodžiais. Kristus buvo Dievo "logos", ir todėl visuose savo veiksmuose Dievo Dvasia išreiškė Dievo planą, susijusį su Kristumi. Tai paaiškina, kodėl tiek daug Senajame Testamente aprašytų įvykių pranašauja apie Kristų. Tačiau negalima nepabrėžti to, kad pats Kristus kaip asmuo nebuvo "žodžiu"; tuo "žodžiu" buvo išgelbėjimo per Kristų planas, kurį sukūrė Dievas. "Logos" ("Žodžiu") labai dažnai vadinama Evangelija apie Kristų, pvz. "Kristaus žodis" (Kol 3:16; plg Mt 13:19; Jn 5:24; Apd 19:10; 1 Tes 1:8 ir t.t.). Atkreipkite dėmesį, kad "logos" - tai žodis apie Kristų, o ne pats Kristus asmeniškai. Kristui gimus šis "žodis" virto kūnu ir krauju - "Žodis tapo kūnu" (Jn 1:14). Asmeniškai Jėzus buvo įsikūnijusiu "žodžiu", o ne tiesiog "žodžiu". Tokiu "žodžiu" jis tapo gimdamas iš Marijos, o ne kada nors anksčiau.

Planas arba žinia apie Kristų buvo pas Dievą nuo pat pradžių, bet atvirai tas atsiskleidė tik Kristaus asmenyje ir apie jį kalbančioje Evangeljoje, kuri buvo skelbiama pirmame šimtmetyje po Kristaus. Taigi šitaip Dievas prabilo į mus per Kristų (Žyd 1:1,2). Ne kartą pabrėžiama, kad Kristus kalbėjo Dievo žodžius ir darė stebuklus pagal Dievo žodžio nurodymą, kad atskleistų mums Dievą (Jn 2:22; 3:34; 7:16; 10:32,38; 14:10,24).

Paulius pakluso Kristaus paliepimui skelbti Evangeliją apie Jį "visoms tautoms": "Jėzaus Kristaus skelbimą pagal apreiškimo paslaptį, nutylėtą nuo pasaulio pradžios, bet dabar atskleistą... paskelbtą visoms tautoms" (Rom 16:25,26 plg. 1 Kor 2:7). Amžinasis gyvenimas tapo prieinamas žmonėms tiktai Kristaus darbų dėka (Jn 3:16; 6:53), bet jau nuo pat pradžių Dievas planavo suteikti žmonėms amžinąjį gyvenimą, nes žinojo, kad dėl šito Jėzus atiduos save kaip auką. Pilnai šie dalykai buvo apreikšti tik po Jėzaus gimimo ir mirties: "Su viltimi amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus, o nustatytam metui atėju apreiškė savo žodį (apie gyvenimą) skelbimu" (Tit 1:2,3). Mes jau išsiaiškinome, kad apie Dievo pranašus kalbama taip, lyg jie visada egzistavo (Lk 1:70), bet tas tiesiog reiškia, jog jų skelbtas "žodis" buvo pas Dievą nuo pasaulio pradžios.

Jėzaus palyginimai atskleidė daug tokių dalykų; šitaip jis išpildė pranašystę apie save: "Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus" (Mt 13:35). Būtent tokia prasme "Žodis buvo pas Dievą... pradžioje", kad taptų kūnu Kristui gimus.

"Dievas buvo žodis"

Dabar išnagrinėsime, kokia prasme "Dievas buvo Žodis". Iš esmės mūsų planai ir mintys - tai mes patys. Frazė "Aš važiuoju į Londoną" yra "žodis" arba pranešimas, kuris išreiškia mano ketinimą, kadangi tai ir yra mano ketinimas. Panašiai galima suprasti ir Dievo planą Kristuje. "Kaip jis (žmogus) galvoja savo širdyje, toks jis ir yra" (Pat 23:7). Taip pat ir Dievas - kaip jis galvoja, toks Jis ir yra. Taigi Dievo žodis arba mintis ir yra Dievas: "Dievas buvo žodis". Dėl šito Dievas yra labai glaudžiai susijęs su Savo žodžiu; sugretinimai, panašūs į randamą Ps 29:8, yra įprastas dalykas: "Viešpaties balsas sudrebina dykumą. Viešpats sudrebina Kadeso dykumą". Pranašų raštuose dažnai sutinkamas kad ir toks išsireiškimas: "Jūs neklausėte manęs,- sako Viešpats" (Jer 25:7). Faktiškai šie Dievo žodžiai reiškia: "Jūs neklausėte Mano žodžio, kurį paskelbė pranašai". Dovydas vadino Dievo žodį žibintu ir šviesa (Ps 119:105), bet jis taip pat svarstė: "Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje" (2 Sam 22:29), šitaip sulygindamas Dievą su Jo žodžiu. Todėl suprantama, kodėl Dievo žodis įasmeninamas kaip pats Dievas, t.y. apie jį kalbama kaip apie asmenį, nors yra ne taip (žr. Papildymas 5 "Personifikacijos principas").

Dievas yra pati tiesa (Jn 3:33; 1 Jn 5:10), ir todėl Dievo Žodis taip pat yra tiesa (Jn 17:17). Panašiai ir Jėzus susitapatina su savo žodžiu labai artimai, tarsi įasmenindamas tą žodį: "Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną" (Jn 12:48). Jėzus kalba apie savo žodį taip, lyg jis iš tikrųjų būtų asmeniu, t.y. pačiu Jėzumi. Tie žodžiai buvo įasmeninti, kadangi jie buvo labai artimai susiję su Jėzumi. Jn 1:1-3 Dievo žodis taip pat panašiai įasmeninamas, tarsi jis būtų pats Dievo asmuo. Štai apie Žodį mums sakoma: "Visa per jį atsirado" (Jn 1:3). Tačiau savo paliepimo žodžiu viską sutvėrė Dievas (Pr 1:1). Dėl šito apie Dievo žodį kalbama taip, lyg jis būtų pačiu Dievu. Tą žinodami mes turėtume dievobaimingai prisiminti, kad per Savo žodį, kuris yra mūsų širdyje, Dievas visuomet yra labai arti mūsų.

Iš Pr 1 skyriaus akivaizdu, kad Sutvėrėju buvo Dievas, veikiatis per Savo žodį, o ne Kristus asmeniškai. Parašyta, kad viską sutvėrė būtent žodis, o ne asmeniškai Kristus (Jn 1:1-3). "Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu - visa jo kareivija (t.y. žvaigždės)... Jis tarė - ir įvyko" (Ps 33:6,9). Netgi dabar gamtoje viskas vyksta būtent pagal Jo žodį: "Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja. Jis sniegą kaip vilną duoda... Jam žodį pasiuntus... vandenys teka" (Ps 147:15-18).

Dievo žodis yra Jo kuriamoji jėga, todėl Dievas panaudojo jį, kad Marijos įsčiose užgimtų Jėzus. Žodis, arba Dievo planas, kurį vykdo Jo Šventoji Dvasia (Lk 1:35), pradėjo Kristų. Atsakydama į žinią apie būsimą Kristaus pradėjimą Marija pripažino šį dalyką: "Tebūnie man pagal tavo žodį" (Lk 1:38).

Kaip jau esame minėję, Dievo Žodis / Dvasia atspindi Dievo ketinimus, apie kuriuos kalbama Senajame Testamente. Šito tesingumas matyti iš Apd 13:27 eilutės, kurioje Jėzus sulyginamas su Senojo Testamento pranašysčių žodžiais: "(Žydai) nepažino Jėzaus ir nesuprato pranašų (žodžių)". Kristui gimus, visas Dievo Žodis / Dvasia pasireiškė Jėzaus Kristaus asmenyje. Būdamas įkvėpimo būsenoje apaštalas Jonas pakiliai kalbėjo apie tai, kaip Dievo sukurtas amžinojo gyvenimo planas įgavo savo išraišką Kristuje, kurį jo mokiniai galėjo matyti ir paliesti fiziškai. Jonas pripažino, kad jie lietė savo rankomis Dievo žodį, visą jo išgelbėjimo planą Kristuje (1 Jn 1:1-3). Nors ir negalėdami fiziškai matyti Kristaus, mes vis tiek galime džiaugtis, kad tikrai suprasdami jį, galime labai artimai pažinti Dievo ketinimą mūsų atžvilgiu, ir tuo pačiu tvirtai įtikėti amžinuoju gyvenimu (1 Pt 1:8,9). Mes turime paklausti savęs: "Ar aš tikrai pažįstu Kristų?" Nepakanka tik paprasčiausiai pripažinti, kad kartą gyveno geras žmogus vardu Jėzus. Tik nuolat pamaldžiai nagrinėjant Bibliją galima greitai suprasti jį, priimti jį kaip savo asmeninį Gelbėtoją ir susijungti su juo per krikštą.