BIBLIJOS Pagrindai Priedas 1: Pagrindininų Biblijos mokymo tiesų apžvalga | 2: Mūsų požiūris į Biblijos tiesų mokymąsį | 3: Kristaus sugrįžimas arti | 4: Dievo teisingumas |
3 PRIEDAS: KRISTAUS SUGRĮŽIMAS ARTIKristaus žodžiai Mt 24:36 aiškiai parodo, jog mes niekada nežinosime tikslaus jo antrojo atėjimo laiko: "Tos dienos ir valandos niekas nežino, nei daugaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas" (plg. Apd 1:7). Tačiau mokiniams paklausus "Koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?" (Mt 24:3), Jėzus nepareiškė, jog į šį klausimą neįmanoma atsakyti. Jis iš tikrųjų pateikė jiems ženklus, kurie bus matomi pasaulyje prieš pat jo grįžimą. Jėzus nebūtų jų pateikęs, jei neketintų prieš pat jo atėjimą gyvenančiai kartai suteikti galimybę bendrais bruožais suprasti, jog ji iš tikrųjų gyvena "paskutinėmis dienomis". Yra tikrai daug priežasčių manyti ir tikėti, kad dabar yra tos pačios paskutinės dienos. Kristaus atėjimo ženklaiEvangelijos pagal Matą 24 ir Evangelijos pagal Luką 21 skyriuje Jėzus kalbėjo apie laikus, kuomet
Reikia pripažinti, jog pasaulyje visada egzistavo panašios problemos ir jų vis daugėjo. Jėzus, aišku, žinojo šį faktą; todėl visiškai įmanoma tarti jį kalbėjus apie laikus, kuomet šios problemos įgaus tokį mastą, jog atsiras planetos sunaikinimo grėsmė. Bet kuriam atidžiam pasaulio stebėtojui negali likti abejonių, kad dabartinė padėtis iš tikrųjų yra tokia. Dėl neįtikėtino žmogiškos prigimties optimizmo ir nenoro blaiviai įvertinti savo padėtį mums yra sunku pripažinti viso to tikrumą. Žemiau pateikiama tik dalelė prieinamų duomenų, kurie rodo, jog Kristaus žodžiai dabar pildosi: 1) Beveik visus žemynus užplūdo šarlatanai ir apsimetėliai, kurie patraukia paskui save žmones. 2) Žemiau pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad karų problema darosi labai rimta, nors žmonės kaip niekada ankščiau stengiasi juos suvaržyti:
(Šaltinis: Konfliktų tyrinėjimo institutas, Londono universitetas) 3) Bado ir ligų sukeliamos didžiulės problemos gerai žinomos mums visiems. AIDS kol kas yra didžiausia pasaulinio masto epidemija, kada nors ištikusi žmoniją. Dėl jos iškyla grėsmė, kad per ilgesnį laiką labai sumažės gyventojų skaičius. Šalia Kristaus žodžių Mt 24 ir Lk 21 yra dar keletas kitų eilučių, kuriose žemės drebėjimai susiejami su Kristaus grįžimu: Iz 2:19-22; Ez 38:20; Jl 3:16; Ag 2:7; Zch 14:3,4. Palyginti nesenais laikais žemės drebėjimai pradėjo dažnai vykti netikėtose vietose nusinešdami nepaprastai daug gyvybių, taigi galime numanyti, jog pradeda pildytis žemės drebėjiimų ženklas. Žemiau pateikti JAV vidaus reikalų ministerijos valstybės departamento statistiniai duomenys apie žemės drebėjimus taip pat yra reikšmingi:
4) Vis mažiau pabrėžiama, jog norint sužinoti tikras tikėjimo tiesas reikia kaip pagrindo laikytis Biblijos. Dėl to vyksta masinis atsimetimas nuo Biblijos tiesų. Šį procesą pagreitino dabartinėje visuomenėje paplitusi filosofija, siekianti žmonių vienybės bet kokia kaina. 5) Visose šiuolaikinėse visuomenėse plintantis bėgimas nuo tikrovės pakankamai gerai įrodo, jog žmonės bijo ateities. Visi mokslininkai, ekonomistai ir ekologai, sutinka, kad pasaulis negali pasilikti tokioje būklėje kaip dabar. Gamtinių išteklių išsekinimas bei suniokojimas, oro, jūrų ir ozono sluoksnio užteršimas, kartu su galimomis epidemijomis bei branduoline katastrofa rodo, kad dabartiniam pasauliui gresia susinaikinimas. Tačiau Dievas pažadėjo, jog to niekada nebus (žr. 9 Papildymą). Kad ištęsėtų šį pažadą Dievas turės netrukus atsiųsti Jėzų, kuris neatpažistamai pakeis šią planetą įkurdamas joje Dievo Karalystę. Izraelio atkūrimasJėzus užbaigė pateiktą ženklų sąrašą drąsiu teiginiu: "Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe" (Lk 21:27). Sekanti eilutė suteikią vilties tik tik tiems, kurie yra pakrikštyti ir gyvena su švaria sąžine prieš Dievą: "Kai visa tai prasidės (t.y. dabar!), atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti" (Lk 21:28). Tada Jėzus prie šių pranašysčių apie savo antrąjį atėjimą dar pridėjo paaiškinimą, pateikdamas jį kaip palyginimą apie figmedį: "Stebėkite figmedį bei kitus medžius. Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą. Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė (taigi ir antrasis Kristaus atėjimas) arti. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks" (Lk 21:29-32). Pavasarį stebėdami augalus besiskleidžiančiais pumpurais mes intuityviai jaučiame, jog artinasi vasara ar keičiasi metų laikas; ir taip pat "figmedžiui" pradėjus skleisti pumpurus mes turėtume panašiai pajusti, kad mūsų karta pamatys antrąjį atėjimą. Figmedis Biblijoje simbolizuoja Izraelio tautą (Jl 1:7; Mch 7:1; Oz 9:10; Jer 24:2 plg. Ez 36:8). Taigi šis ypatingas Kristaus sugrįžimo ženklas nurodo, jog Izraelis vienokiu ar kitokiu būdu atgims ("išskleis pumpurus"). Izraelio valstybės atkūrimas 1948 metais ir po to sekantys dramatiški įvykiai, susije su jos augimu, tikrai yra labai reikšmingi šiame kontekste. Būsimasis įsiveržimas į IzraelįDaugelyje Biblijos pranašysčių aprašomas didelis įsiveržimas į Izraelį, įvyksiantis prieš pat Kristaus sugrįžimą. 83 psalmė aprašo, kaip Izraelį supančios tautos sudaro sąjungą prieš jį ir pareiškia: "Ateikite,- sako jie,- išnaikinkime juos, kad jie nebebūtų tauta ir kad nebebūtų daugiau minimas Izraelio vardas... Paimkime sau Dievo kraštus" (Ps 83:5,6,13). Atkreipkite dėmesį, jog šis įsiveržimas į Izraelį paskutinėmis dienomis turi įvykti jam esant tauta. Taigi dabartinis Izraelio valstybės atkūrimas yra būtina įžanga šiam didžiuliam galutiniam įsiveržimui į Izraelį. Biblijos tyrinėtojai numatė Izraelio valstybės atgimimą daug metų prieš jam įvykstant. Ps 83 išryškintas Israelio užgrobėjų nusistatymas tiksliai atitinka šiandieninių Izraelio kaimynų arabų nusistaymą. Jie nuolat demonstuoja Izraleliui nenumaldomą neapykantą, reikalaudami sau Jeruzalės kaip šventojo islamiško miesto. Toliau psalmėje rašoma, jog tas užpuolimas pasibaigs netikėtai įsikišus Dievui, kuris po to įkurs Savo Karalystę visame pasaulyje (Ps 83:14-19). Daugelyje kitų pranašysčių aprašoma ta pati įvykių seka: į Izraelį įsiveržia arabai ir kiti Izraelio priešai, po to įsikiša Dievas atsiųsdamas Kristų, kad įkurtų savo Karalystę (pvz. Ez 38-40 skyriai; Dan 11:40-45). Gilinimasis į panašias pranašystes yra svarbus mūsų dvasiniam augimui tuoj po krikšto. Turbūt aiškiausia iš jų yra pranašystė Zch14:2-4: "Aš surinksiu visas tautas į mūšį prieš Jeruzalę. Miestas bus paimtas (plg. Lk 21:24), namai bus išplėšti ir moterys išniekintos... Tuomet Viešpats stos į mūšį prieš anas tautas, kaip jam įprasta kovoti mūšio dieną (t.y. Jis stebuklingai įsikiš į pasaulio reikalus kaip kad yra daręs ankščiau). Tą dieną jo kojos stovės ant Alyvų kalno, esančio ties Jeruzale rytų pusėje". Dabar šis didžiulis įsiveržimas į Izraelį gali įvykti bet kuriuo metu. Turint omenyje augantį karinių ir politinių veiksmų greitį, visiškai įmanoma, jog jums skaitant šiuos žodžius arabų raketos skrieja oru link Izraelio. Nereikia galvoti, kad mes galime laukti iki įsiveržimo ir tik tada atsiliepti į Evangelijos kvietimą. Mes niekada negalėsime visiškai tiksliai nustatyti, kada Kristus sugrįš; mes tik žinome, kad tai yra susiję su įsiveržimu į Izraelį, ir kad tas įsiveržimas ko gero gali įvykti gana greitai. Gali būti, jog prieš Izraelio užpuolimą, minimą mūsų išnagrinėtose pranašystėse, bus ir kiti; taigi tie, kas studijuoja Bibliją, turi nuolat stebėti Izraelio padėtį. Mes žinome, kad galų gale Dievas įsikiš atsistodamas ant Alyvų kalno. Būtent nuo šito kalno Kristus užžengė į Dangų, ir ant jo vėl sugrįš. "Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų" (Apd 1:9-12). Šitaip angelai kalbėjo mokiniams, kuomet šie stovėdami ant to kalno žiūrėjo į žengiantį dangun Viešpatį. Vertindami Kristaus sugrįžimo artumą mes turime išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą. Pranašystės apie įvykius pasaulyje prieš pat jo sugrįžimą duotos pirmiausia tam, kad sutvirtintų tikėjimą tų, kurie jau yra pasišventę Kristui per krikštą. Tačiau akivaizdus tų pranašysčių ir dabartinės padėties pasaulyje panašumas tikrai turi būti daugiau negu patrauklus tiems, kas dar tik ruošiasi žengti šį žingsnį, ir taip pat jis turėtų sutvirtinti mūsų tikėjimą įkvėpto Dievo žodžio patikimumu. Mūsų paklusnumas Dievui neturi remtis baimės jausmu dėl artėjančio antrojo atėjimo. Apdovanojimą gaus tiktai tie, kas tikrai "su meile laukia jo pasirodymo" (2 Tim 4:8). Bet kiekvieną dieną mes neturėtume pamiršti, jog gyvename mums pažįstamo amžiaus pabaigoje, kada žmonijos neišvengiami laukia didžiulės permainos. |