BIBLIJOS Pagrindai
5 skyrius: Dievo Karalystė
Karalystės apibūdinimas | Karalystė šiuo metu nėra įkurta | Dievo Karalystė praeityje | Dievo Karalystė ateityje | Tūkstančio metų viešpatija | Papildymas (Karalystės tikroviškumas, Izraelio istorijos apžvalga) | Klausimai

5.1. Karalystės apibūdinimas

Iš mūsų ankstesnių studijų žinome, kad Dievo tikslas yra apdovanoti jam ištikimus žmones amžinuoju gyvenimu grįžus Kristui. Šis amžinasis gyvenimas bus duotas žemėje; nuolat kartojami Dievo pažadai dėl šito niekada neturi omenyje ištikimųjų ėjimo į dangų. "Karalystės Evangelija (geroji naujiena)" (Mt 4:23) buvo paskelbta Abraomui kaip Dievo pažadai dėl amžinojo gyvenimo žemėje (Gal 3:8). Todėl Dievo karalystė ­ tai laikas po Kristaus sugrįžimo, kada šie pažadai bus išpildyti. Nors galiausiai Dievas netgi dabar yra visos Savo kūrinijos karalius, Jis davė žmogui laisvą valią valdyti pasaulį ir savo gyvenimą kaip tas nori. Taip šiuo metu pasaulis yra "žmogaus karalystė" (Dan 4:17).

Sugrįžus Kristui, šio "pasaulio karalystė taps mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste, ir jis viešpataus per amžių amžius" (Apr 11:15). Tada Dievo valia ir troškimai bus pilnai ir atvirai vykdomi šioje žemėje. Dėl to Jėzus liepia mums melstis: "Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje" (Mt 6:10). Todėl frazė "Dievo karalystė" yra vartojama pakaitom su fraze "dangaus karalystė" (Mt 13:11 plg. Mk 4:11). Atkreipkite dėmesį, kad mes nieko nerandame parašyta apie karalystę danguje; sugrįžęs į žemę Kristus įkurs būtent dangaus karalystę. Kaip Dievo valiai visiškai paklusta angelai danguje (Ps 103:19-21), taip bus ir Dievo karalystėje ateityje, kai žemėje gyvens vien tik teisieji, kurie tada bus "tolygus angelams" (Lk 20:36).

Todėl patekimas į Dievo karalystę sugrįžus Kristui ­ tai galutinis visų mūsų krikščioniškų pastangų šiame gyvenime rezultatas (Mt 25:34; Apd 14:22); dėl to yra gyvybiškai svarbu turėti teisingą šito dalyko supratimą. Pilypo pamokslavimas apie Mesiją yra apibūdintas kaip mokymas apie "gerąją Dievo karalystės naujieną ir Jėzaus vardą" (Apd 8:5,12). Eilutė po eilutės primena mums, kad Dievo karalystė buvo pagrindinė Pauliaus pamokslavimo tema (Apd 19:8; 20:25; 28:23,31). Todėl mums yra nepaprastai svarbu pilnai suprasti mokymą apie Dievo karalystę, kadangi tai gyvybiškai svarbi Evangelijos dalis. "Per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę" (Apd 14:22); tai ­ šviesa šio gyvenimo tunelio gale, ir taip pat motyvas kažką aukoti, kai to reikalauja tikras krikščioniškas gyvenimas.

Nebuchadnezaras, Babilono karalius, norėjo žinoti pasaulio ateitį (žr. Dan 2). Jam buvo duotas regėjimas ­ didelė statula iš skirtingų metalų. Danielis išaiškino, kad aukso galva ­ tai Babilono karalius (Dan 2:38). Po jo turėjo eiti kitos didelės imperijos teritorijoje apie Izraelį, ir viskas užsibaigti situacija, kada "kaip kojų pirštai buvo iš dalies geležiniai ir iš dalies moliniai, taip ir karalystė bus dalinai tvirta ir dalinai trapi" (Dan 2:42).

Dabartinio pasaulio jėgų pusiausvyrą sudaro daug tautų, iš kurių dalis stiprios ir dalis silpnos. Po to Danielis regėjo, kaip mažas akmuo trenkė statulai į pėdas, sugriaudamas ją, ir pats išaugo, tapdamas didžiuliu kalnu, kuris pripildė visą žemę (Dan 2:34,35). Šis akmuo simbolizuoja Jėzų (Mt 21:41; Apd 4:11; Ef 2:20; 1 Pt 2:4-8). Kalnas, kurį jis sukurs visoje žemėje, simbolizuoja amžinąją Dievo karalystę, kuri bus įkurta jo antrojo atėjimo metu. Ši pranašystė pati savaime yra įrodymas, kad karalytė bus žemėje, o ne danguje.

Apie tai, kad karalystė iš tikrųjų bus pilnai įkurta tik grįžus Kristui, kalbama ir kitose vietose. Paulius kalba, kaip Jėzus teis gyvuosius ir mirusius po savo "apsireiškimo ir karalystės" (2 Tim 4:1). Michėjas (4:1) panaudoja Danielio idėją vaizduodamas Dievo karalystę kaip milžinišką kalną: "Ateityje įvyks ­ VIEŠPATIES namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalvų ir už kalnus bus aukštesnis"; toliau seka aprašymas, kaip atrodys ši karalystė žemėje (Mch 4:1-4). Dievas duos Jėzui Dovydo sostą Jeruzalėje: "Jis viešpatausŸ per amžius ir jo viešpatavimui nebus galo" (Lk 1:32,33). Todėl neišvengiamai turės būti tam tikras momentas, kada Jėzus pradės viešpatauti Dovydo soste, ir jo karaliavimas prasidės. Tai įvyks Kristui sugrįžus. "Ir jo viešpatavimui nebus galo" siejasi su Dan 2:44 : "Dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta ­ ši karalystė nebus perduota kitai tautai". Apr 11:15 panašiai aprašo, kaip antrojo atėjimo metu "Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste; ir jis viešpataus per amžių amžius". Vėlgi, turi būti konkretus laikas, kada Kristaus karalystė bus įkurta ir jo viešpatavimas prasidės žemėje; tai bus Jam sugrįžus.


  Back
Home
Next