BIBLIJOS Pagrindai
3 skyrius: Dievo pažadai
Įvadas | Pažadai Edene | Pažadai Nojui | Pažadai Abraomui | Pažadai Dovydui | Papildymas (Dangaus ir žemės sunaikinimas (Apr 21:1; 2Pt 3:6-12), "Britų izraelizmo" pretenzijos) | Klausimai

Papildymas 9: Dangaus ir žemės sunaikinimas (Apr 21:1; 2 Pt 3:6-12).

Kadangi Dievas ketina įkurti Savo Karalystę čia, žemėje (žr. 6 skyrių ir 4.4 poskyrį), tai neįmanoma nė įsivaizduoti, kad Jis sunaikins mūsų planetą. 4.3 poskyryje parodoma, jog Dievas ne kartą tvirtai pažadėjo to nepadaryti. Todėl aukščiau nurodytas eilutes, kuriose minimas dangaus ir žemės sunaikinimas, reikia suprasti perkeltine prasme.

Ištrauka iš Petro laiško atskleidžia panašumą tarp teismo, kuris ištiko žemę Nojaus laikais, ir to, kuris įvyks ateityje, kuomet ateis "Viešpaties diena". "Ano meto pasaulis žuvo, vandeniu užtvindytas. O dabartiniai dangūs ir žemė... palaikomi ugniai, saugomi teismo dienai" (2 Pt 3:6,7). Petras pažymi skirtumą tarp vandens, kuris buvo naikinimo įrankiu Nojaus laikais, ir ugnies, kuri bus naudojama antrojo Kristaus atėjimo metu. "Dangūs ir žemė" Nojaus laikais nebuvo sunaikinti tiesiogine prasme, tiktai žuvo "kiekvienas kūnas", kuris buvo nuodėmingas (Pr 7:21; plg. 6:5,12). Taigi iš to seka, kad "dangūs ir žemė" reiškia pasaulio, ar žmonių visuomenės, santvarką. Tie, kas neteisingai supranta šią ištrauką, yra linkę nekreipti dėmesio į žodžius, kuriuose kalbama apie "dangaus" sunaikinimą. Jų negalima suprasti tiesiogine prasme, nes dangūs yra Dievo buvimo vieta (Ps 123:1), kur nėra nuodėmingumo (Hab 1:13; Ps 65:5,6), ir jie skelbia Dievo garbę (Ps 19:2). Jeigu žodžius apie "dangų" reikia suprasti perkeltine prasme, tai tas pats taikytina ir "žemei".

Sekančios ištraukos liudija, kad ir kitose Biblijos vietose minimus žodžius "dangūs ir žemė" nerekia suprasti tiesiogine prasme, nes jie reiškia žemėje egzistuojančią santvarką:

- "Aš pažvelgiau į žemę - ji buvo be pavidalo ir tuščia, pažvelgiau į dangus - ten nebuvo šviesos... Viešpats tarė: 'Visa (Izraelio) šalis liks tuščia... Dėl to gedės žemė ir aptems aukštai dangūs" (Jer 4:23-28). Tai pranašystė apie būsimą Izraelio teismą. Dėl viso šito gedės "dangūs ir žemė", iš kurių susideda Izraelio tauta, o ne dangus ir žemė tiesiogine prasme.

- Ankščiau Mozė kreipėsi į visą Izraelį: "Klausykite dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius" (Įst 32:1). Prieš tai pabrėžiama, kad jis kreipėsi į dvi grupes žmonių: 1) "Giminių vadai ir vyresnieji" ir 2) "visas Izraelis" (Įst 31:28,30). Taigi vadai prilyginami "dangui", o paprasti žmonės "žemei".

- Izaijas taip pat pradėjo savo pranašystę panašiai: "Dangūs, klausykite, žeme, išgirsk!... Klausykite Viešpaties žodžio... valdovai! Išgirsk mūsų Dievo įstatymą... tauta!" (Iz 1:2,10). Čia vėlgi dangūs sugretinami su valdovais, o žemė su tauta.

- "Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą Izraelį" (Ps 50:4). Čia komentarai nereikalingi.

- Panašiai ir Ag 2:7,21: "Aš pajudinsiu dangų ir žemę... Aš sukrėsiu visas tautas".

- "Mano kardas bus nuplautas danguje, jis nusileis Idumėjos teismui... Viešpaties kardas suteptas krauju... Viešpaties... didelės skerdynės Idumėjoje" (Iz 34:5,6). "Dangus" čia prilyginamas Idumėjai. Taigi prieš tai pateikta pranašystė, kad "dangaus kareivijos sutirps" (Iz 34:4), turi omenyje Idumėjos "sutirpimą".

- Dangūs ir žemė, apie kurių sunaikinimą kalbama Izaijo knygos 13 skyriuje, reiškia Babilono tautą. Kalbėdamas apie Babiloną Dievas sako: "Aš supurtysiu dangus, o žemė pajudės iš savo vietos... Kaip išgąsdintos stirnos... kiekvienas grįš prie savo tautos, į savo kraštą" (Iz 13:13,14). Čia tautos bėgimas prilyginamas dangaus ir žemės judėjimui.

Turint visą tai omenyje, reikia manyti, kad Naujajame Testamente ryšium su Kristaus sugrįžimu minimi nauji dangūs ir žemė, reiškia naują pasaulio santvarką, kuri įsigalios įkūrus Dievo Karalystę.

Dėmesingesnis 2 Pt 3 skyriaus skaitymas tą patvirtina. Aprašius dabartinių "dangaus ir žemės" pabaigą, 13 eilutėje tęsiama: "Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas". Čia cituojamas Iz 65:17 pateiktas Dievo pažadas: "Štai Aš kuriu naują dangų ir naują žemę". Likusioje Izaijo knygos 65 skyriaus dalyje aprašoma nauja, tobula pasaulio santvarka, kuri bus sukurta čia, žemėje: "Jeruzalę sukursiu džiūgauti... Jie nieko nestatys, kas atitektų kitiems... vaikas mirs nugyvenęs šimtą metų (t.y. gyvenimo trukmė bus ilgesnė)... Vilkas ir avinėlis ganysis drauge" (Iz 65:18-25). Aišku, kad tokia palaima žemėje egzistuos tik būsimojoje Dievo Karalystėje - tai ir bus nauji "dangūs ir žemė", kurie pakeis dabartinę netobulą sąrangą.


  Back
Home
Next