BIBLIJOS Pagrindai
10 skyrius: Krikštas į Jėzų
Ypatinga krikšto svarba | Kaip mes turėtume krikštytis? | Krikšto reikšmė | Krikštas ir išgelbėjimas | Papildymas (Pakartotinis krikštas, Žinių lygis, reikalingas prieš krikštą, Piktadarys ant kryžiaus, Krikšto apeigų pavyzdis) | Klausimai

10.3 KRIKŠTO REIKŠMĖ

Viena iš priežasčių, dėl kurių krikštyti reikia panardinant yra ta, jog panirimas į vandenį simbolizuoja mūsų ėjimą į kapą ir susieja mus su Kristaus mirtimi. Tuo pačiu parodoma, kad mes "numirštame" savo senajam gyvenimui, kupinam nuodėmių ir nežinojimo. Išėjimas iš vandens sujungia mus su Kristaus prisikėlimu ir suteikia mums viltį, jog jam sugrįžus mes būsime prikelti amžinajam gyvenimui. Jis taip pat įgalina mus gyventi atnaujintą gyvenimą dabar ir dvasiškai nugalėti nuodėmę Kristaus pergalės, kuria jis pasiekė savo mirtimi ir prisikėlimu, dėka.

"Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi (kiekvieną dieną) atnaujintą gyvenimą. Jei mes esame suaugę (per krikštą) su jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo" (Rom 6:3-5).

Išgelbėjimas tapo įmanomas tik Kristaus mirties ir prisikėlimo dėka, todėl norėdami išsigelbėti, mes būtinai turime prisijungti prie šių dalykų. Vienintelis būdas tą padaryti - krikšto metu simboliškai numirti ir prisikelti su Kristumi. Reikia atkreipti dėmesį, kad pašlakstymas negali šito simbolizuoti. Krikštijantis "mūsų senasis 'aš' (gyvenimo būdas) yra" nukryžiuojamas ant kryžiaus kartu su Kristumi (Rom 6:6); krikšto metu Dievas mus "prikėlė gyventi su Kristumi" (Ef 2:5). Nepaisant šito, po krikšto mes vistiek išlaikome žmogišką prigimtį, todėl kūniškas gyvenimo būdas bandys ir toliau reikštis mumyse. Taigi mūsų kūniškumo "nukryžiavimas" yra nenutrūkstantis procesas, kuris krikšto metu tik prasideda, todėl tikintiesiems liepta kasdien pasimti savo kryžių ir sekti Jėzumi, tarsi dalyvaujant procesijoje Golgotos link (Lk 9:23; 14:27). Nors gyventi nukryžiuotam su Kristumi tikrai nelengva, bet kartu pasiekiama taip pat ir neapsakoma ramybė bei džiaugsmas dėl susivienijimo su Kristaus prisikėlimu.

Kristus padarė savo "kryžiaus krauju taiką" (Kol 1:20), kartu buvo suteikta "ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį" (Fil 4:7). Dėl šito Jėzus žadėjo: "Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis" (Jn 14:27). Ši ramybė ir tikras dvasinis džiaugsmas su kaupu nusveria skausmus ir sunkumus, atsirandančius dėl viešo susijungimo su nukryžiuotu Kristumi: "Kaip mums gausiai tenka Kristaus kentėjimų, taip per Kristų mes kupini ir paguodos" (2 Kor 1:5).

Kartu ateina ir laisvė, atsirandanti iš žinojimo, kad mūsų prigimtinis "aš" iš tikrųjų miręs, ir todėl Jėzus labai energingai kartu su mumis įveikia visus mums tenkančius išmėginimus. Didysis apaštalas Paulius galėjo kalbėti apie tai, remdamasis gausia asmenine patirtimi, sukaupta per ilgą ir įvykių kupiną savo gyvenimą: "Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų" (Gal 2:20).

"Ir jus dabar gelbsti... krikštas... dėlei Jėzaus Kristaus prisikėlimo" (1 Pt 3:21), kadangi susijungdami su Kristaus prisikėlimu amžinajam gyvenimui, mes ir patys tą gausime jam sugrįžus. Taigi tiktai tapę šio prisikėlimo dalininkais mes būsime galutinai išgelbėti. Jėzus išdėstė tą labai paprastai: "Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite" (Jn 14:19). Panašiai padarė ir Paulius: "Mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis... mus išgelbės jo gyvybė (prisikėlimas)" (Rom 5:10).

Daugeliu atvejų pabrėžiama, kad krikšte ir po jo sekančiame gyvenime susijungdami su Kristaus mirtimi ir kentėjimais mes tikrai tapsime jo šlovingo prisikėlimo dalininkais:

- "Jei mes su juo (Kristumi) numirėme, su juo ir gyvensime. Jei ištversime, su juo ir karaliausime" (2 Tim 2:11,12).

- "Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne... žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels kartu su Jėzumi" (2 Kor 4:10,11,14).

- Paulius rašė: "Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo (Kristaus) kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių", t.y. prisikėlimą amžinajam gyvenimui, kokį patyrė Kristus (Fil 3:10,11 plg. Gal 6:14).


  Back
Home
Next